Vienas iš lietuvių mokslinės fantastikos kūrėjų.

Išleido apysakų ir apsakymų rinkinius Agentas ir robotas (1973), Žemiškos istorijos (1979), Mes – ne robotai (1983), Už laiko upės (1986).
Į rusų k. išvertė Rimanto Budrio, Vytauto Sirijos Giros, Vytauto Petkevičiaus, Petro Cvirkos, Antano Vienuolio ir kt. rašytojų kūrinių, paskelbė mokslo populiarinimo darbų.

Balaševičiaus kūrybai būdinga moralinė ir ideologinė problematika, atskleidžiama žmogaus psichikos evoliucijos ir mokslo raidos disproporcija. Personažų charakteriai plėtojami punktyriškai, dėmesys sutelkiamas į tai, kokių padarinių Žemei ir visatai gali turėti bedvasių žmonių valdomas mokslas bei technika. Kūrinio konfliktas kyla jautrios prigimties žmogui susidūrus su militaristiniais užkariautojų kėslais, robotizuotu mąstymu. Gausu mokslinės informacijos, neretai užgožiančios psichologinę analizę.